Naujienos

Klaipėdos apygardos teismas kaip apeliacinė instancija išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Greitaeigio katerio vairuotojas buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo, nepasirinkęs saugaus greičio ir neįvertinęs visų plaukimo sąlygų, užplaukė ant Atmatos upės viduryje stovėjusios guminės valties ir sužalojo joje žvejojusią moterį.

Pirmosios instancijos teismas vyrą išteisino, nesant jo kaltės įrodymų. Su apylinkės teismo išteisinamuoju nuosprendžiu nesutiko prokuratūra ir dėl nuosprendžio pateikė apeliacinį skundą. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi apygardos teismo teisėjų kolegija skundą atmetė ir išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą, nes nesurinkta neabejotinų asmens kaltumo įrodymų.

Nutartyje pažymėta, kad tokio pobūdžio byloje klausimas, kurio laivavedžio veiksmai sukėlė vidaus vandens avariją, yra vienas svarbiausių. Vis dėlto šiuo atveju byloje esančiais objektyviais duomenimis nėra patvirtinta tikroji vandens avarijos kilimo priežastis, nes nebuvo atkurta įvykio vietos situacija pasitelkiant specialistus, neatliktas laivavedžių parodymų patikrinimas vietoje ir kiti parodymų patikslinimo veiksmai. Teismas atkreipė dėmesį, kad greitaeigio katerio vairuotojas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad guminė valtis, kurioje žvejojo nukentėjusioji, buvo sustojusi ir nuleidusi inkarą upės farvateryje. Tuo tarpu guminę valtį valdžiusio asmens parodymai apie sustojimo upėje vietą kito: pradžioje teigė, kad valtis stovėjo labiau upės viduryje, kad niekas jų valties iki tol nekliudė, vėliau nurodė, kad valtis buvo sustojusi labiau ties upės krantu. Teismas vertino, kad guminė valtis draudžiamoje vietoje stovėjo ilgą laiką, o neigiamų padarinių anksčiau buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka.

Teismas, įvertinęs laivybą reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, kad būtent valties valdytojas negalėjo sustoti ir nuleisti inkaro upės farvateryje, o turėjo palikti laivakelį laisvą. Jei valties valdytojas, nukentėjusiosios sugyventinis, nebūtų sustojęs su savo vandens transporto priemone draudžiamoje vietoje, kad ir kokiu greičiu būtų plaukęs greitaeigis kateris, vandens transporto priemonės nebūtų susidūrusios ir šis susidūrimas nebūtų sukėlęs nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad greitaeigio katerio vairuotojas viršijo leistiną greitį. Juolab, kad teisės aktų nuostatos nereglamentuoja leistino plaukimo greičio upių ruožuose, kuriuose nėra įrengtų signalinių ženklų, o tokių ženklų Atmatos upėje įrengta nėra.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-94-795/2025.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.