Naujienos

Klaipėdos apygardos teismas kaip pirmoji instancija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl itin žiauraus nužudymo, mirusiojo palaikų išniekinimo ir neteisėto disponavimo šaudmeniu buvo pareikšti 86 metų, anksčiau neteistam vyrui. Kaltinamasis pripažintas kaltu dėl itin žiauraus nužudymo ir mirusiojo palaikų išniekinimo, išteisintas dėl neteisėto disponavimo šaudmeniu.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. rudenį bute tarpusavio konflikto su N. K. metu, ne mažiau kaip 49 kartus pjaunančių, duriančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) dūrė jam į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusysis mirė įvykio vietoje. Be to, kaltinamasis kietais aštriais, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais ar įrankiais (galbūt peilio geležte bei pjūklu) atliko N. K. lavono abiejų kojų visišką amputaciją, tokiu būdu išniekino mirusiojo palaikus.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, teigė, kad jį kažkas „pakišo“, įvykio dieną nužudytasis pas jį bute nebuvo, tačiau jo kaltės neigimą teismas įvertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurios nepatvirtino byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Specialistai ištyrė bute paimtų kraujo pėdsakų DNR  ir nustatė, kad mišrus biologinis pėdsakas atitinka kaltinamojo ir nužudytojo genotipą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaltinamojo tyčinius veiksmus patvirtina jo adekvatūs veiksmai iš karto po nužudymo – buto valymas, siekiant pašalinti kraujo pėdsakus, lavono kojų amputacija, siekiant palengvinti išnešamo iš buto kūno svorį, informacijos iš mobiliojo ryšio telefono ištrynimas.

Kaltinamasis taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad jis neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šovinį. Teismas, atsižvelgęs į nustatytą šovinio pagaminimo laiką – 1964 m., neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad jis šovinį rado labai seniai ir laikė kaip suvenyrą. Teisėjų kolegijos vertinimu vieno šovinio, nors ir draudžiamo civilinėje apyvartoje be leidimo laikyti, laikymas nėra toks pavojingas, kad užtrauktų asmeniui baudžiamąją atsakomybę, todėl kaltinamąjį dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisino.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą, sukėlusį išskirtinai sunkius ir negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, amžių ir skyrė jam galutinę subendrintą bausmę – 11 metų laisvės atėmimą.

Teisėjų kolegija nužudytojo dukrų pareikštus civilinius ieškinius tenkino iš dalies – iš kaltinamojo nukentėjusiajai E. Č. priteisė 79,25 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusiajai O. L. – 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.