Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Klaipėdos apygardos teismas
lt
En

Naujienos

Tarp teismų mokslininkų ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Tarp teismų mokslininkų ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
2020-02-10

Lietuvos teismų naujienlaiškio žiemos numeryje publikuojamas straipsnis apie teismų sistemoje dirbančius mokslininkus. Vienas jų - Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Aurimas Brazdeikis. Straipsnio autorė dr. Dovilė Murauskienė kalbina teisėją apie jo pasirinkimą pasukti teisininko keliu, jo patirtį dirbant advokatūroje, teisėjo darbo ypatumus, mokslinio darbo reikšmę teisėjo darbe.

- Koks Jūsų mokslinio domėjimosi laukas? Kaip moksle įgyta patirtis, žinios, kompetencijos prisideda ar, priešingai, šiek tiek ir trukdo teisėjo darbe? Mat mokslininkai yra linkę ilgiau analizuoti kiekvieną situaciją, taikyti ne tik praktines, bet ir teorines žinias, o tai gali pailginti tam tikrus procesus, sprendimų priėmimą, taip pat įneša naujų vėjų ne tik į teismų darbą, bet ir į teismo vidinę praktiką.

- Akademiniu požiūriu laikau save procesualistu. Kitaip tariant, dirbdamas mokslinį darbą  domėjausi civiliniu procesu. Tai, beje, man labai pravertė ir padeda dirbant teisėju. Teismai vykdo teisingumą laikydamiesi tam tikrų proceso taisyklių. Šios taisyklės ir jų taikymas turi garantuoti sąžiningą teismo procesą, teisinį saugumą, lygybę prieš įstatymą, bylos išnagrinėjimą per protingą laikotarpį ir pan. Tad jų išmanymas man leido nebijoti eiti į pirmąjį žodinį teismo posėdį, priimti pirmąjį ieškinį, taip pat nutartį, apie kurios priėmimo galimybę anksčiau tik teoriškai diskutavau su studentais. Manau, kad negalima apibendrintai pasakyti, jog mokslinė patirtis padeda ar trukdo dirbti teisėjo darbą. Tai priklauso nuo konkretaus žmogaus, situacijos. Ne kiekvienas mokslininkas gali būti geru teisėju lygiai taip pat, kaip ir ne kiekvienas teisėjas gali būti geru mokslininku. Šiuo aspektu prisimenu Europos Sąjungos kredo „United in diversity“ (Suvienijusi įvairovę). Tad apskritai kaip privalumą vertinu tai, kad teismuose, taip pat ir aukštesnių instancijų, yra teisėjų, kurie ateina tiesiai iš teisės mokslo, ir teisėjų, kurie nuosekliai daro karjerą nuo teismo posėdžių sekretoriaus ar teisėjo padėjėjo. Tai, kad į teismus ateina įvairios patirties, žinių, kompetencijų turintys žmonės, leidžia šia patirtimi keistis ir plėsti akiratį, įvairiopai žvelgti į tą pačią problemą, rasti geresnį sprendimą, kai jau atrodo viskas seniai išspręsta ir nusistovėję.

Manau, kad tarp teisėjo ir teisės mokslininko yra daugiau panašumų nei skirtumų. Ir vienas, ir kitas, analizuodamas konkrečią problemą, stengiasi priimti teisingą, nepriklausomą ir nešališką sprendimą. O geriausią teismo sprendimą, manau, dažnai lemia tinkamas ir protingas teorinių bei praktinių argumentų balansas. Kartais praktiniai sumetimai turi užleisti vietą iš teorinių samprotavimų kylantiems imperatyvams, ginantiems pagrindines teisės vertybes. Kartais teoriniai argumentai turi būti suderinti su jų įgyvendinimo praktiniais niuansais, nes kitaip teorija liktų tik tuščia deklaracija. Apskritai teisės mokslininkas be teisėjo, pasiryžusio išgirsti ir praktiškai įgyvendinti mokslo nuomonę, būtų bejėgis, o jo darbas – bergždžias. Kita vertus, be teisės mokslo žinių tas pats teisėjas kurtų visai kitokią teisę. Vadinasi, teisės mokslo ir teisėjo sąveika yra labai reikšminga teisės plėtros požiūriu.

 

Visą interviu kviečiame skaityti naujausio žurnalo teismai.lt numerio 23-26 puslapiuose.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Komentarai

Ačiū, komentaras bus matomas kai administratorius jį patvirtins.

{{msg}}

{{comment.name}} {{comment.time | u2date : 'yyyy-MM-dd'}}
{{comment.comment}}

Teismo darbo laikas

I–IV  8.00–17.00
V      8.00–15.45

Dokumentų priėmimo laikas

I–IV  7.30–17.00
V      8.00–15.45

Pietų pertrauka
12.00–12.45

Informacija apie bylas

Baudžiamųjų bylų skyriaus Raštinės biuras
tel. (8 46) 39 09 85

Civilinių bylų skyriaus Raštinės biuras
tel. (8 46) 39 09 86

Informacija žiniasklaidai Dovilė Saulėnienė
tel. (8 46) 39 09 83, mob. 8 676 85940

Naujienų prenumerata