Naujienos

Ar be vieno iš tėvų sutikimo į Lietuvą atvežtą vaiką grąžinti į užsienio valstybę, ar jį palikti Lietuvoje? Tai vienas iš jautriausių klausimų, į kuriuos atsakymų ieško civilines bylas nagrinėjantys Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai.

Kaip Lietuvoje nagrinėjamos vaiko grobimo bylos, kas įsitraukia į šių bylų nagrinėjimo procesą ir vėliau priimto sprendimo vykdymą, pasakoja Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė.

Teisėja, ar gali tėvai pagrobti savo vaiką, kaip paprastai tai įvyksta?

Kai sakoma „vaiko grobimas“, gali susidaryti įspūdis, kad vaikas tiesiogine prasme pagrobiamas, pavyzdžiui, reikalaujant piniginės išpirkos. Tačiau civilinėse bylose dėl vaiko grobimo kalbama apie kitokio pobūdžio scenarijų, t. y. kai vaikas vieno iš tėvų paimamas ir išvežamas į kitą valstybę ar joje laikomas be kito tėvo sutikimo. Taigi, kad teisiškai įvyktų vaiko grobimas, pakanka to, jog vienas iš tėvų be kito tėvo sutikimo į kitą šalį išvežtų ar, išvežęs suderintai, vėliau joje be kito tėvo sutikimo laikytų (negrąžintų) jaunesnį nei 16 metų vaiką.

Iš savo, kaip teisėjos, praktikos galiu pasakyti, kad vaikai iš kitos valstybės į Lietuvą neteisėtai atvežami dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų gali norėti, kad vaikas augtų Lietuvoje, o ne užsienyje, tačiau kitas su tuo nesutinka. Pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų kartu su vaiku bėga nuo smurtaujančios antrosios pusės. Net ir tokie, atrodo, išsigelbėjimo veiksmai teisiškai laikytini vaiko grobimu, nes kiekviena valstybė numato teisėtus būdus, kaip elgtis tokiose situacijose, pavyzdžiui, kreiptis į policiją, apriboti smurtaujančio tėvo ar motinos galimybę daryti neigiamą poveikį vaikui ir pan.

Taigi, civilinės teisės prasme vaiko grobimas įvyksta visais atvejais, kai vaikas išvežamas iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės į kitą šalį ar joje laikomas, pažeidžiant gyvenamosios vietos valstybėje likusio tėvo ar motinos globos teises. Šie klausimai reglamentuojami dar 1980 m. spalio 25 d. priimtoje Hagos konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, kurios narė yra ir Lietuva.

Kuris teismas Lietuvoje nagrinėja tėvų ginčus dėl vaiko grobimo ir kokiu būdu galima į jį kreiptis?

Lietuvoje turime išskirtinę situaciją – visas bylas dėl neteisėto vaiko išvežimo į Lietuvą ar neteisėto jo laikymo mūsų šalyje nagrinėja tik vienas iš penkių apygardos teismų – Vilniaus apygardos teismas. Paprastai pats asmuo, kurio vaikas neteisėtai išvežtas į Lietuvą, arba per Lietuvoje tokio pobūdžio bylose besispecializuojantį advokatą teismui pateikia prašymą grąžinti vaiką kartu su atitinkamais papildomais dokumentais. Toks prašymas gali būti paduodamas tiek elektroniniu, tiek popieriniu formatu, tačiau visi dokumentai turi būti pateikti tik lietuvių kalba, todėl beveik visais atvejais tokio pobūdžio bylose naudojamasi advokato pagalba.

Natūralu, kad neteisėtai išvežto į Lietuvą vaiko tėvas ar motina gali nežinoti visų teisinių reikalavimų, todėl Lietuvoje pirminę konsultaciją jam gali suteikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Šios tarnybos specialistai teikia informaciją, į kurį teismą reikia kreiptis dėl vaiko grąžinimo, kas galėtų padėti gauti papildomų duomenų apie išvežtą vaiką, kokią nemokamą teisinę pagalbą galima gauti.

Išnagrinėjęs vaiko grobimo bylą, teismas gali nuspręsti vaiką grąžinti į šalį, iš kurios jis neteisėtai išvežtas, arba vaiką palikti Lietuvoje. Nuo ko priklauso vienas ar kitas teismo sprendimas?

Teisės aktuose nustatyta bendra taisyklė, kad vaikas visada grąžinamas į valstybę, iš kurios buvo neteisėtai išvežtas. Taip yra todėl, kad vaiko išvežimas ar jo laikymas kitoje šalyje, pažeidžiant vieno iš tėvų globos teises, jau pats savaime yra neteisėtas.

Tačiau numatytos ir tam tikros išimtys, kada teismas gali nuspręsti vaiką palikti Lietuvoje. Šios išimtys siejamos su geriausių vaiko interesų užtikrinimu. Jeigu teismas nustato, kad vaikas prisitaikė prie naujos aplinkos ar kad „paliktasis“ tėvas ar motina neprieštaravo arba vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas, jei egzistuoja didelė rizika, kad grąžintam vaikui bus padaryta fizinė ar psichologinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją, arba pats vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę ir ji neprieštarauja paties vaiko interesams, vaikas paliekamas Lietuvoje.

Kuri iš nurodytų išimčių, dėl kurių neteisėtai išvežtas vaikas paliekamas Lietuvoje, praktikoje pasitaiko dažniausiai?

Viena iš dažniausių išimčių, dėl kurių teismas atsisako grąžinti vaiką, – vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos. Pats prisitaikymas apima tiek fizinį aspektą – įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje, tiek ir emocinį – saugumą ir stabilumą, o sąvoka „nauja aplinka“ apima vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes.

Kita dažnai teismo taikoma išimtis siejama su didele rizika, kad vaiko grąžinimas į užsienio valstybę sukels vaikui fizinę ar psichologinę žalą arba kad vaikas atsidurs kitoje netoleruotinoje situacijoje. Tokios situacijos buvimą teisme turi įrodyti tėvas, teigiantis, kad tokios aplinkybės egzistuoja. Didelę galimos žalos riziką teismas konstatuoja, atsižvelgęs į įvairius byloje esančius įrodymus (pavyzdžiui, baudžiamųjų bylų, kuriose konstatuotas vieno iš tėvų smurtas, duomenis), iš kitų valstybės institucijų (pavyzdžiui, policijos) gautą informaciją. Visais atvejais nagrinėdamas aptariamas bylas teismas atsižvelgia ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų išvadas.

Ar pats neteisėtai išvežtas vaikas dalyvauja nagrinėjant bylą teisme? Kiek svarbi jo nuomonė? 

Vaikų grobimo bylos susijusios su skirtingo amžiaus vaikais. Tai gali būti ir kelių mėnesių kūdikiai, ir vyresni paaugliai. Pagal pasaulinę statistiką vidutinis neteisėtai išvežto ar laikomo kitoje valstybėje vaiko amžius yra apie 7 metus.

Natūralu, kad iki tam tikro amžiaus vaikas iš viso gali nesugebėti pasakyti savo nuomonės ar ji gali neatitikti pačių geriausių vaiko interesų, kuriuos užtikrinti būtent ir siekia teismas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju dėl vaiko nuomonės išklausymo sprendžia įvertinęs vaiko brandą ir kitas individualias jo savybes.

Jei visgi įmanoma ir reikia išklausyti vaiko nuomonę, tai gali būti atliekama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų vykdomų apklausų metu, o kai kuriais atvejais – ir teismo posėdyje.

Ką daryti, jei Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas dėl vaiko (ne)grąžinimo netenkina vieno iš tėvų? Ar galima išvengti priimto teismo sprendimo vykdymo?  

Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą, jei su juo nesutinkama, per 7 dienas nuo jo gavimo dienos galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per apygardos teismą. Lietuvos apeliacinio teismo priimtas sprendimas vaiko grobimo byloje yra galutinis, todėl kaip ir kiekvienas įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas vykdyti.

Išvengti priimto teismo sprendimo vykdymo neįmanoma – tam numatytas visas mechanizmas. Raginu bylą pralaimėjusį tėvą ar motiną tai suprasti ir sprendimą vykdyti geranoriškai, pirmiausia paisyti ne savo, bet vaiko interesų. Esant galimybei, vaikui paaiškinti, kad jo perdavimas kitam iš tėvų yra būtinas, dėti pastangas pozityviai nuteikti vaiką, nes taip jam padaromas mažiausias neigiamas poveikis.

Paprastai teismo sprendimas dėl vaiko grąžinimo vykdomas dalyvaujant siekiančiam susigrąžinti vaiką tėvui ar motinai, taip pat policijos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams. Jeigu teismo sprendimas dėl vaiko grąžinimo nėra vykdomas gera valia, reikia kreiptis į antstolį, kuris priverstinai įvykdys teismo sprendimą. Antstolis, įvertinęs minėtos tarnybos, policijos atstovų ir psichologo rekomendacijas, nusprendžia dėl vaiko perdavimo tvarkos. Perduodant vaiką pagal antstolio patvarkymą, dažniausiai dalyvauja ir psichologai.

Vaiko grobimo bylose siekiama, kad tiek pats teismo procesas, tiek ir teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo vykdymas vyktų taip, kad pats vaikas nukentėtų kuo mažiau.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.