Naujienos

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo ir dokumentų klastojimo, kurioje kaltinimai pareikšti dviem Jemeno Respublikos piliečiams.

Jauni vyrai (vienas iš jų nepilnametis) buvo kaltinami tuo, kad 2021 m. rudenį eidami ne per pasienio kontrolės punktą iš Baltarusijos teritorijos ir neturėdami vizos ar kito teisėtą patekimą į šalį patvirtinančio dokumento neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir po to panaudojo netikrus dokumentus, t. y. Klaipėdoje įsigijo netikrus dokumentus – leidimus nuolat gyventi Švedijoje, kurie jų vardu tariamai išduoti Švedijoje dar 2020 m. Vyrai buvo sulaikyti, kai ketino išvykti keltu į Švediją ir siekdami patvirtinti savo tariamai teisėtą buvimą Lietuvoje ir vykimą į kitą Europos Sąjungos valstybę netikrą dokumentą pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui.

Apylinkės teismas atleido abu pabėgėlius nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukė – dėl kaltinimų neteisėtai kirtus valstybės sieną konstatuota, kad kaltinamieji veikė turėdami tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise; o nuo baudžiamosios atsakomybės dėl dokumentų klastojimo kaltinamieji atleisti, nes pripažinta, kad jie veikė būtinojo reikalingumo situacijoje. Prokuratūra su apylinkės teismo nuosprendžiu nesutiko, prašė jį panaikinti ir paskirti jaunuoliams arešto bausmes. Prokuratūros teigimu, teismas nepagrįstai asmenims priskyrė pabėgėlio statusą, nes jaunuoliai buvo išvykę iš savo valstybės ir gavę leidimą laikinai gyventi Egipto Respublikoje, kur nevyko karas, o jie turėjo visas galimybes teisėtai patekti į Europos Sąjungos valstybes.  

Apygardos teisėjų kolegija, atmesdama prokuratūros skundą, nurodė, kad byloje aktualu nustatyti, ar Jemeno piliečių padaryta nusikalstama veika yra tokia veika, dėl kurios jie gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Už šią veiką nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) įtvirtinta nuostata neskirti nuobaudų už neteisėtą įvažiavimą ar neteisėtą buvimą susitariančiosios valstybės teritorijoje pabėgėliams, kurie, atvykę iš teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė pavojus, įvažiuoja į šių šalių teritoriją arba yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir išsamiai paaiškina savo neteisėtą įvažiavimą ar buvimą.

Byloje nustatyta, kad atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės yra Jemeno Respublikos piliečiai. Visuotinai yra žinoma, kad Jemene iki šiol vyksta kariniai veiksmai, jaunuoliai buvo šaukiami atlikti privalomąją karo tarnybą valstybėje, kurioje vyksta karas, todėl akivaizdu, kad jie iš tiesų turėjo pagrįstą baimę būti persekiojami ir jiems nebuvo įmanoma naudotis savo šalies gynyba. Prokuratūros nurodyta aplinkybė, kad pabėgėlių išmaniuosiuose telefonuose tarp asmeninio pobūdžio informacijos neaptikta jokių gimtajame krašte vykusių karo ar panašaus pobūdžio veiksmų, kurie rodytų galimą jų persekiojimą, pėdsakų, nepaneigia fakto, kad minėtoje šalyje vyksta karas, taigi akivaizdu, kad dėl to kyla realus pavojus jų gyvybei ir laisvei. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentą, kad Lietuva buvo penktoji saugi valstybė (vyrai iš Jemeno atvyko į Egiptą, iš ten į Katarą, po to į Azerbaidžaną, Baltarusiją ir iš ten į Lietuvą), pažymėjo, kad Konvencijoje nėra numatyta, kad pabėgėlis turi teikti prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo pirmoje saugioje valstybėje, todėl asmuo gali siekti nuvykti į norimą šalį (tranzitu per kitas valstybes) ir ten prašyti prieglobsčio. Teisėjų kolegija nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje, kuria remtasi šioje byloje, taip pat išaiškinta, kad netgi tais atvejais, kai pareiškėjas tyčia vengia pateikti prašymą, pavyzdžiui, todėl, kad norėtų prašyti prieglobsčio kitoje valstybėje, kurioje apsistoję jo giminaičiai arba draugai, šis delsimas nebūtinai rodo, kad pareiškėjo poreikis gauti tarptautinę apsaugą yra nepagrįstas. Vertinant kreipimosi suteikti prieglobstį delsimą, atsižvelgta į tai, kad pabėgėliai nemoka lietuvių kalbos, anglų kalbos, Lietuvos Respublika jiems yra nepažįstama šalis, kultūriškai besiskirianti nuo jų kilmės šalies, todėl jiems galėjo būti sudėtinga suvokti, kada ir kaip kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo. Apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog uždelstas laikotarpis nebuvo nepateisinamai per ilgas, abu jaunuoliai įvykio metu faktiškai atitiko prieglobsčio prašytojo požymius, o ši aplinkybė jiems turi suteikti visas teises ir apsaugas, kurias garantuoja Konvencija.

Vertindamas vaikinų veiksmus pateikiant suklastotus dokumentus – leidimus gyventi Švedijoje, kaip veikimą būtinojo reikalingumo situacijoje, apygardos teismas pažymėjo, kad netikro dokumento pateikimas patenkant į kitą valstybę atitinka Konvencijoje numatytą „neteisėtą įvažiavimą“, kuris aprėpia atvykimą ar įvažiavimą naudojantis netikrais ar padirbtais dokumentais. Pagal Konvenciją pagrįsta baimė būti persekiojamam yra savaime laikoma pateisinama neteisėto atvykimo priežastimi, o prieglobsčio prašytojų padėtis iš esmės skiriasi nuo eilinių migrantų padėties, nes aplinkybės gali versti pabėgėlį ar prieglobsčio prašytoją paliekant valstybę, kurioje kyla pavojus jo fiziniam saugumui arba laisvei, remtis suklastotais dokumentais, nes dažnu atveju prieglobsčio ieškantiems asmenims tai būna vienintelis būdas pasiekti saugią valstybę. Kariniai veiksmai, vykstantys kilmės šalyje, apygardos teismo vertinimu, laikytini pateisinama neteisėto atvykimo į šalį priežastimi, o nusikalstami veiksmai, kurių jaunuoliai ėmėsi vykdami į saugią šalį, tai yra pateikdami suklastotus dokumentus, pripažinti veiksmais, kurių imtis jie buvo priversti dėl kilmės valstybėje susiklosčiusių ypatingų aplinkybių. Šioje situacijoje dokumentų klastojimu buvo padaryta žala mažiau vertingoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir gėriams, nei būtų kilusi, jei jaunuoliai būtų likę Jemene, t. y. buvo padaryta žala valdymo tvarkai, o ne gyvybei ar sveikatai.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.